- trakropė
- trãkropė sf. (1) NdŽ, Rt, Všv, Gršl 1. P, Sut bot. bulvinių šeimos nuodingas vaistinis augalas (Scopolia carniolica): Trãkropė – toki žolė auga i šaknys anos – išgąstinės šaknys End. Kas tau y[ra], a trãkropių ir apsiėdei?! Skd. ^ Ko čia siunti kaip trãkropių prisiėdęs?! Sd. Pakvaišo kaip trãkropėms pavaišintas Skd. Šį vakarą lyg trakropių užėdusi išbėgo rš. 2. to augalo antpilas: Trakropę kaip išgeria ir sublūsta J. Trãkropes liuob duoti kaip nū išgąsčio Grg. Jei užgėrė trãkropės, i durniuos End. Trãkropių anam uždavė Pln.
Dictionary of the Lithuanian Language.